Tolesniuose skyriuose pristatomos svarbiausios pakopos, sudarančios tvaraus miesto transporto planavimo eigą. Pirmasis skyrius „Atsakomybė ir organizacija“ paaiškins, kad procesas tik tada bus sėkmingas, jei sulauks politinio įsipareigojimo ir paramos, su aiškiu atsakomybės padalijimu bei darbo metodų apibrėžimu.

Keturi kiti skyriai nagrinės strategijos koordinavimą per veikiančių šalių bei suinteresuotų dalyvių bendradarbiavimą ir piliečių įtraukimą, lygiavertiškumą ir lyčių lygybę bei gebėjimų stiprinimą, taip pat tai, kokią svarbią reikšmę šie planavimo principai, kaip esminės sąlygos, turi visiems TMT planavimo ir TMTP įgyvendinimo aspektams.

Paskutiniai keturi skyriai apie projekto apimtį ir objektą, pradinės situacijos apžvalgą, viziją ir lėšų nustatymą yra kiti fundamentalūs faktinio planavimo proceso elementai. Jie suteiks pagrindą sėkmingam TMTP proceso įgyvendinimui.,

Kodėl

Miesto transporto sistemos transformavimas į tvaraus transporto sistemą – tai labai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, todėl verta jį sistemingai suplanuoti ir nuosekliai valdyti. Jis pareikalaus tokių miesto administracijos departamentų bendradarbiavimo ir koordinavimo, kurie įtakoja transporto plėtros procesus arba yra jų veikiami. Todėl turi būti įtraukti ne tik tiesiogiai transporto ir miesto planavimu užsiimantys, bet ir aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinės integracijos departamentai. Sėkmingos ir tvarios miesto transporto sistemos transformavimo prielaidos – aiški organizacinė struktūra ir atsakomybės paskirstymas.

Kaip

TMTP veiklą pradėkite nuo koordinatoriaus paskyrimo. Jis arba ji privalės turėti pakankamai laiko, įgaliojimų ir resursų kontrolės, kad TMTP proceso metu galėtų reguliuoti ir valdyti iš skirtingų sektorių atstovų suburtą darbo grupę. Į šią TMTP darbo grupę turėtų būti įtraukti atstovai iš pagrindinių miesto administracijos departamentų ar įstaigų: transporto planavimo, erdvinio planavimo, nekilnojamojo turto, socialinių reikalų, švietimo, ekonominių reikalų, aplinkosaugos, tvarios plėtros departamentų ar padalinių ir pan. Į specialius darbo grupės susirinkimus gali būti kviečiami pagrindiniai suinteresuoti dalyviai, pavyzdžiui, regioninių institucijų ir kaimyninių savivaldybių atstovai. Be to, patartina paskirti vyresnįjį vadovaujantį pareigūną, kuris būtų atsakingas ir informuotų politinius vadovus apie administracinius, finansinius ir techninius TMTP darbo aspektus.

Labai svarbu, kad TMTP veikla gautų politinę paramą. Idealu būtų, jei TMTP procesą inicijuotų politiniai vadovai. Patartina paskirti vieną politinį atstovą, kuris būtų atsakingas už TMTP veiklą ir apie ją informuotų. Šio politiko uždaviniai būtų dalyvauti TMTP valdyme, sekti tikslų įgyvendinimą, tarpsektorinės TMTP darbo grupės darbą, užtikrinti, kad būtų įvykdyti tarpiniai uždaviniai.

Darbo planas – svarbiausias viso TMTP proceso dokumentas. Jame turėtų būti pateiktas TMTP proceso biudžetas, suinteresuotų dalyvių įtraukimo planas, komunikacijos planas, kaip bus atliekamas tyrimas ir kaupiama informacija pradinės situacijos apžvalgai, pagrindinės kontrolinės datos, susirinkimų tvarkaraštis ir TMTP planavimo procesui aktualių vaidmenų bei atsakomybės paskirstymo apmatai.

Sąveikos ir bendradarbiavimo tarp departamentų gerinimas – ne tik sėkmingo TMTP planavimo, bet ir jo priemonių įgyvendinimo prielaida. Tarpsektorinė TMTP darbo grupė ne tik inicijuos geresnį bendradarbiavimą, bet ir užtikrins, kad jis nenutrūktų.

Kontrolinis sąrašas
Pradiniai elementai, reikalingi procesui ir tarpsektorinės darbo grupės veiklai pradėti:
• TMTP veikla turi politinį mandatą ir paramą.
• TMTP veikla turi aktyviai įsitraukusį į procesą politinį atstovą.
• Paskirtas atsakingas koordinatorius ir resursai TMTP veiklai organizuoti.
• Pagrindinių suinteresuotų departamentų atstovai reguliariai dalyvauja darbo grupės susirinkimuose ir veikloje bei turi įgaliojimus sprendimams priimti.
• Tarpsektorinės darbo grupės veiklos plane detaliai aprašytas biudžetas, veikla, tikslai ir atsakomybės sferos.

Kodėl

Tvaraus miesto transportas – tai daugiau nei miesto transporto sistemos valdymas pagal nuoseklios plėtros principus. Jis pareikalaus koordinuotų veiksmų įvairiuose politikos sektoriuose, kad žemės panaudojimas ir erdvinis planavimams remtų ir skatintų veiksmingą miesto transporto sistemą; bus vykdoma efektyvi transporto poveikio aplinkai, ekonomikai ir socialinei sistemai kontrolė; egzistuos bendros žinios apie įvairių transporto formų poveikį sveikatai ir saugumui; vyks darnios plėtros strategijų integravimas; švietimas ir sąmoningumo stiprinimas pasireikš per skaidrius informacijos mainus, vykstančius naudojant realiu laiku veikiančias pagalbines informacines technologijas. Nepakankamas įvairių politikos sričių, miesto departamentų ir kitų organizacijų koordinavimas daugelyje miestų tapo dideliu trūkumu planuojant miesto transporto sistemą. Pagrindinis iššūkis TMTP procesui – padėti įveikti šį veiklos suderinimo stygių.

Kaip

Politikos koordinavimas užtikrins, kad įvairūs politiniai dokumentai bei strategijos miesto, regioniniu ir nacionaliniu lygiu bus koordinuojamos ir suderintos. Tam reikalinga bendradarbiavimo tarp atskirų savivaldybės departamentų ir su kitoms susijusiomis veikiančiomis šalimis sistema. Idealu, jei atskirose srityse vykdoma miesto politika bus visiškai suderinta ir susieta su tvaraus miesto transporto tikslais. TMTP tikslams prieštaraujančios ar jų siekti kliudančios strategijos turės būti identifikuotos, aptartos ir net pakeistos.

TMTP privalo sujungti visas transporto rūšis ir politikos sektorius, kurie įtakoja ar yra įtakojami eismo, geografiškai apimdamas visą planuojamą teritoriją - nacionalinius, regioninius miesto mastu rengiamus planus, transporto įmones, paslaugų tiekėjų planus - strategijas ir paskutinėje, tačiau ne mažiau svarbioje vietoje, – kaimynines savivaldybes. TMTP privalo užtikrinti, kad transporto ir mobilumo tikslai bus integruoti į bendrą visuotinį planavimą ir kitų sektorių planus – ypač žemės panaudojimo ir erdvinio planavimo, taip pat į aplinkos apsaugos, socialinės integracijos, ekonomikos plėtros, saugumo, sveikatos apsaugos, švietimo ir informacinių technologijų planus.

Savivaldybės kontroliuojamoje organizacijoje atskirų departamentų strategija ir procedūros kartais prieštarauja kitų departamentų veiklos tikslams arba tvaraus miesto transporto siekiams. Pirmasis žingsnis politikos koordinavimo srityje – tai išsiaiškinti turimas municipalines, regionines ir nacionalines strategijas, tikslus, procedūras bei reikalavimus tuose departamentuose, kurie daro poveikį miesto transportui arba yra jo veikiami. Esamų, su transportu susijusių planų (strategijų ir pan.) suregistravimas ir analizė bus puiki pradžia siekiant geresnio politikos integravimo. Svarbu, kad atsakingi departamentai ir institucijos būtų supažindintos su jų planuose ir vykdomoje politikoje esančiais prieštaravimais. Lygiai taip pat reikalingas ir miesto politikos koordinavimas su regioniniais ir nacionaliniais tikslais bei politika. Reikalinga sistema, kuri tikrintų, ar tolesnis planavimas bei kiti politiniai sprendimai prieštaraus vieni kitiems, ir kokiu būdu.

Į analizės procesą turėtų būti įtraukti visi nevyriausybinių organizacijų, mokyklų, vietinių bendruomenių ir verslo subjektų parengti planai. Prireiks tyrimo ir išsamių diskusijų su atitinkamais regioniniais ar nacionaliniais suinteresuotais dalyviais, kad į planų analizės procesą būtų galima įtraukti jų politiką, planus ir procedūras.

Kitame etape reikėtų eiti dar toliau ir atrinktuose dokumentuose peržiūrėti tikslus bei uždavinius (pavyzdžiui, poreikio keliauti mažinimas, nemotorizuotų transporto priemonių naudojimo skatinimas, energiją taupančių transporto priemonių naudojimo skatinimas, oro taršos mažinimas, palanki transporto sistema, pasiekiama visoms gyventojų grupėms, švarus ir veiksmingas krovinių gabenimas), juos lyginant su tvaraus miesto transporto tikslais. Reikėtų patikrinti, ar jie prieštarauja vietiniams TMTP tikslams, ar juos remia. Vėliau reikėtų apsispręsti dėl priemonių, reikalingų norint pakeisti ar paveikti kiekvieną prieštaraujantį tikslą: įtraukti šį priemonių sąrašą į veiksmų planą, kuriame taip pat būtų aprašyta, kaip TMTP siejasi su kitais strateginiais dokumentais. Svarbu sukviesti visas atitinkamai veikiančias šalis ir suinteresuotus dalyvius aptarti veiksmų plane nustatytus prieštaravimus. Taip pat bandyti sutarti dėl pakeitimų, kurie bus padaryti planuose ir strategijose, ir dėl to, kas tuos pakeitimus darys ir kada.

Šiais pakeitimais bus pasiekta, kad esamos politikos kryptys ir planai nebeprieštaraus tvaraus miesto transporto tikslams, bet juos rems. Gali būti, kad pakeitimų poveikis pasijus tik po tam tikro laiko, tačiau jiems reikalingas politinės vadovybės pritarimas.


Kontrolinis sąrašas:
• Nustatytos ir surašytos poveikio transportui turinčios strategijos bei normos.
• Strategijos ir normos peržiūrėtos ieškant prieštaravimų ir pritarimo tvaraus miesto transportui.
• Surašytos tvaraus miesto transporto tikslams prieštaraujančios strategijos ir normos.
• Nustatyta aiški politikos krypčių hierarchija.
• Apie prieštaringus tikslus pranešta atsakingosioms sprendimus priimančioms institucijoms.
• Prieštaringos normos ir strategijos pakeistos.
• Nustatyti regioniniai ir vietiniai, miesto transporto įtakojami. tikslai.
• Nustatytos veikiančios miesto transporto sektorių regioninės ir vietinės normos.
• Surašytos tvaraus miesto transporto tikslams prieštaraujančios regioninės ir vietinės normos.
• Kitų strategijų ir planų įtraukimas ar susiejimas su TMTP vyksta skaidriai.

Kouvolos regione TMTP buvo susietas su regioniniu, valstybiniu lygiu bei ES politikos kryptimis. „Kad procesas taptų dar nuoseklesnis, mums teko peržiūrėti visas - nuo viršaus iki apačios - strategijas ir įtakoti regioninių bei nacionalinių veikiančių šalių parengtas strategijas bei procesus“, – sako Kouvolos regioninės savivaldybių federacijos planavimo vadybininkas Hannu Koverola.

„Tvaraus miesto transportas – vienas iš mūsų prioritetų. Esminį vaidmenį įgyvendinant strategijas taip pat vaidina lėšų skyrimo problemą sprendžiančios institucijos ir organizacijos. Savivaldybių federacija vienu ar kitu būdu dalyvauja regioniniuose projektuose – kaip ekspertai, finansuotojai ar koordinatoriai.“

Tarpsektorinė darbo grupė Kouvoloje buvo suburta kaip regioninio transporto plano rezultatas. Darbo grupėje yra atstovų iš Regioninės tarybos, Suomijos kelių administracijos, Suomijos geležinkelių administracijos, apskrities valdybos ir visų septynių savivaldybių.

Pradėjus TMTP procesą, darbo grupės sudėtis buvo išplėsta įtraukiant regionines visuomenės sveikatos tarnybas, Regioninį aplinkos centrą, piliečius ir kitus susijusius suinteresuotus dalyvius. „Grupės darbas grindžiamas sutartimi, ketinimų protokolu, kurį pasirašė visos susijusios šalys, siekiančios įgyvendinti eismo politiką, derinant ją su Kouvolos regiono transporto sistemos planu.“

Sudėtingiausias uždavinys – pasiekti, kad visos šalys laikytųsi šio susitarimo. Iki dabar strategijų koordinavimas jau pasiteisino planuojant žemės panaudojimą. Tikslas – reklamuoti tvaraus transporto formas, jas realizuojant visais lygiais - nuo strategijų suderinimo iki bendrų veiksmų įgyvendinimo, naudojant pakankamus resursus.

Kodėl

Bendradarbiavimas su suinteresuotais dalyviais – tai piliečių ir kitų suinteresuotų dalyvių, - tokių kaip nevyriausybinės organizacijos, verslo subjektai ir kitos veikiančios šalys, - įtraukimas į planavimo procesą bei bendradarbiavimas su jais. UN/Habitat suinteresuotus dalyvius apibūdina kaip tuos:
• kurių interesus veikia aptariamas sektorius arba kurių veikla stipriai veikia sektorių;
• kurie turi informacijos, išteklių ir kompetencijos strategijai suformuluoti bei įgyvendinti;
• kurie kontroliuoja susijusius įgyvendinimo projektus arba instrumentus.

Suinteresuotų dalyvių dalyvavimas turi daug privalumų:
• toks bendras politikos formavimo būdas yra skaidresnis ir demokratiškesnis;
• kartu su daugeliu suinteresuotų dalyvių bendrai priimtas sprendimas grindžiamas didesniu žinių kiekiu;
• platus sutarimas labai svarbus gerinant bet kokio plano kokybę, pripažinimą, veiksmingumą ir teisėtumą;
• suinteresuotų dalyvių įtraukimas užtikrina didesnę paramą vykdomoms priemonėms;
• platus konsensas ir įtakos turėjimas planuojant užtikrins ilgalaikį strategijos ir jos priemonių pripažinimą bei gyvybingumą.

Suinteresuotų dalyvių įtraukimas – pradinis atskaitos taškas skatinant elgsenos pokyčius, reikalingus techninėms priemonėms, užtikrinančioms tvaraus miesto transporto sistemos diegimą, papildyti. Į suinteresuotų dalyvių sprendimų priėmimo procesus įtraukus tvaraus transporto oponentus (pavyzdžiui, prisiekusius automobilių naudotojus),juos dažnai pavyksta paversti keliavimo pagal nuoseklumo principą propaguotojais!

Kaip

Suinteresuoti dalyviai ir piliečiai turėtų būti iš anksto įtraukti į TMTP procesą ir sugebėti jame dalyvauti. Jiems reikėtų pasiūlyti galimybę įtakoti esminius planavimo proceso etapus, kuriuos sudaro: vizijos kūrimas, tikslų ir uždavinių formulavimas, matavimų sistemos plėtotė, prioritetų nustatymas, vertinimo vykdymas. Suinteresuotų dalyvių ir piliečių požiūrį reikia žinotii prieš planų užbaigimą.

Yra įvairių dalyvavimo formų. Vienas kraštutinumas – tai „informavimas“, kitas – „įgaliojimų delegavimas“ arba „įgaliojimų suteikimas“. Norint parengti sėkmingą TMTP, itin rekomenduojama ir išties būtina į procesą įtraukti suinteresuotus dalyvius, su jais bendradarbiauti ir užmegzti partnerystę. Priklausomai nuo suinteresuoto dalyvio įtraukimo laipsnio ir būdo, skatinant dalyvavimą TMTP procese galima taikyti įvairius metodus:

1.Informavimas – informacijos skleidimas viena kryptimi. Kaip sudėtinė proceso dalis, reikalingas informacijai apie TMTP veiklos pažangą perduoti suinteresuotiems dalyviams. Informavimas suinteresuotiems dalyviams nesuteikia galimybės dalyvauti TMTP planavimo procese.

2. Konsultavimas – dvipusė komunikacija; informacijos gavimas ir pateikimas klausant ir skaitant, požiūriais apie projektą keitimasis arba idėjų ir pasiūlymų dėl TMTP formulavimas.

3. Įtraukimas – interaktyvi diskusija ir dialogas, papildantis esamą miesto sprendimų priėmimo procesą.

4. Bendradarbiavimas – suinteresuotų dalyvių atstovai dirba su planuotojais kartu, kaip aktyvios komandos nariai, formuluojantys ir rekomenduojantys alternatyvius sprendimus. Galutinį sprendimą priima miesto atstovai.

5. Partnerystė – jungtinio sprendimų priėmimo proceso suformavimas, grindžiamas bendra sutartimi. Partnerystė – tai bendradarbiavimo forma, kurioje abi šalys turi „veto“ teisę priimant sprendimus. Dažniausiai naudojama bendradarbiaujant su lygiaverčiais partneriais, pavyzdžiui, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiomis įmonėmis.

6. Įgaliojimų suteikimas – sprendimus prima grupės ar organizacijos, joms specialiai delegavus institucijų įgaliojimus, pavyzdžiui, jaunimo parlamentai arba vietinės komisijos.

Jei miestas turi mažai bendradarbiavimo su suinteresuotais dalyviais patirties, būtų išmintinga tai pradėti mažesniu mastu. Siekiant stiprinti gebėjimus, bendradarbiavimas su suinteresuotais dalyviais iš pradžių turėtų būti ribotas ir grindžiamas mokymosi bendradarbiauti su suinteresuotais dalyviais patirtimi. Šio mokymosi metu vyraujančios procedūros galėtų būti bandomieji projektai. Kitas būdas kaupti patirtį – pradėti nuo mažesnio dalyvavimo laipsnio, pavyzdžiui, nuo informavimo, o kai organizacija įgis daugiau gebėjimų, pereiti prie ambicingesnio bendradarbiavimo, naudojant partnerystės formą. Naudinga įtraukti tarpininkavimo įgūdžių turintį konsultantą. Jis interpretuotų, spręstų problemas ir tarpininkautų tarp politikų,valdininkų, planuotojų ir suinteresuotų dalyvių.

Bendradarbiavimą su suinteresuotais dalyviais politikai ir profesionalai gali priimti kaip iššūkį jų patikimumui ir reputacijai organizacijoje. Be galo svarbu turėti imlumo ir suvokti, kad planavimas ir sprendimų priėmimas turėtų būti vykdomas kartu su žmonėmis iš skirtingos aplinkos – tiek politinės, tiek profesinės. Sėkmingam suinteresuotų dalyvių įtraukimo procesui esminę reikšmę turi komunikacija. Informuokite apie sėkmingus rezultatus, trikdžius, vėlavimus ir priežastis, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas.

Kitas vietinių suinteresuotų dalyvių traktavimo būdas – tai sugebėjimas matyti juos kaip vietinių aplinkybių ir savo specifinės kompetencijos srities ekspertus. Pavyzdžiui, vietiniai konkrečios gatvės gyventojai tiksliai žino, kurioje vietoje pavojinga kirsti gatvę. O neįgalius žmones aptarnaujanti organizacija turės išsamios praktinės patirties apie tai, kokių sunkumų kyla apsiperkant vežimėliu judančiam žmogui ir ką reikėtų pagerinti.

Rekomenduotina bendradarbiavimo su gyventojais ir suinteresuotais dalyviais schemą mieste pradėti kurti nuo rūpestingo planavimo. Pirmiausia nustatykite bendradarbiavimo su suinteresuotais dalyviais tikslus. Žemiau pateiktas „žingsnis po žingsnio“ veiklos pavyzdys, iliustruojantis kaip planuoti bendradarbiavimą su suinteresuotais dalyviais visam TMTP procesui, sudarant prielaidas strateginiam bendradarbiavimui:
1. Apibrėžkite savo bendradarbiavimo su suinteresuotais dalyviais tikslą – t.y. skaidresnis sprendimų priėmimas, galimybė gauti daugiau žinių ar kas nors panašaus iš tokio pobūdžio tikslų..
2. Atlikite suinteresuotų dalyvių analizę, kad būtų galima nustatyti jų grupes. Su tarpsektorine darbo grupe organizuokite „smegenų šturmą“, siekdami nustatyti su projektu susijusius suinteresuotus dalyvius. Apibrėžkite suinteresuotus dalyvius viešajame, privačiame ir bendruomeniniame sektoriuje. Sukelkite juos į lentelę:
3. Parenkite lentelę, aprašydami, kaip įvairios suinteresuotų dalyvių grupės bus įtrauktos į atskirus TMTP proceso etapus ir kokiu laipsniu. Parinkite komunikacijos priemones ir metodus, kurie turėtų būti naudojami tarp darbo grupės ir suinteresuotų dalyvių.

4. Panaudodami šias pakopas, užtikrinkite suinteresuotų dalyvių dalyvavimą įvairiuose TMTP proceso etapuose. Geriau pradėti nuo mažiau ambicingo, bet gerai suplanuoto ir tinkamai įgyvendinto varianto, nei nuo labai ambicingo suinteresuotų dalyvių įtraukimo proceso, kuris gali atnešti tik nusivylimą.

Kontrolinis sąrašas:
• Nustatytos su projektu susijusios gyventojų ar privačių suinteresuotų dalyvių grupės.
• Parengta suinteresuotų dalyvių įtraukimo strategija.
• Nustatyta, kokį poveikį suinteresuoti dalyviai daro municipalinio transporto sektoriui arba kaip yra jo veikiami.
• Patikrinta, ar su projektu susiję suinteresuoti dalyviai įtraukti į TMTP veiklą.

Ruošdamas savo TMTP, Tartu miestas organizavo bendradarbiavimo su suinteresuotais dalyviais seminarus ir darbo grupes. Miestas jau turėjo dvi su transportu susijusias darbo grupes. „Pradžia buvo lengva, žinojome, nuo ko pradėti savo darbą. TMTP atveju mūsų užduotis buvo išplėsti tas darbo grupes ir sukurti naują bendradarbiavimo modelį“, – pasakoja tarptautinio projekto koordinatorius Marek Muiste.

Suinteresuotiems dalyviams priklausė nevyriausybinės organizacijos ir privačios įmonės, o seminarai buvo atviri plačiajai visuomenei. Suinteresuotų dalyvių įsitraukimas procesui suteikė realią pridėtinę vertę. Pradinės situacijos apžvalga ir SWOT analizė TMTP projektui taip pat buvo atlikta padedant suinteresuotų dalyvių grupėms – kaip ir rengiant ekspertų peržiūrėtą ataskaitą. „Tiesą sakant, suinteresuoti dalyviai TMTP projekte turi labai daug galios“, – sako M. Muiste.

Prieš kreipiantis į suinteresuotų dalyvių grupes, reikalingas atidus planavimas. Dar sudėtingesnis uždavinys – bendros gyventojų elgsenos įpročių keitimas, nes jų dalyvavimas irgi yra esminis projekto elementas. Situacijos nesuvokimas ir ignoravimas gali dar labiau padidinti automobilių skaičių. „„Kuo didesnis automobilis - tuo geriau!“ - štai su tokiomis nuostatomis mes ir privalome kovoti“.

Svarbu suprasti, kodėl miestas turėtų įtraukti suinteresuotus dalyvius. Tartu atveju tai buvo ne tik didesnės paramos projektui siekimas, bet ir vizijų kūrimas bei uždavinių nustatymas. „Dalyvavimas politikų tarpe kuria įtampą. Su gyvenimo kokybe ar sveikata susiję klausimai ne visada atrodo esą svarbūs sprendimus priimančioms struktūroms.“

TMTP proceso metu Tartu mieste buvo diskutuojama ir apie bendrą tvarumą bei žinių kampanijas. Į tai verta žiūrėti optimistiškaiq, kadangi bendro suvokimo didinimas reiškia žinių skleidimą nuo pagrindinių suinteresuotų dalyvių grupių į plačiąją visuomenę.

„TMTP proceso metu mūsų suinteresuoti dalyviai galėjo sužinoti daug aktualios informacijos. TMTP komanda ir suinteresuoti dalyviai įgijo platesnį suvokimą apie tvarųjį transportą“.

Kodėl

Lyčių lygybė reiškia vienodo priėjimo prie paslaugų ir vienodos galimybės daryti įtaką transporto sistemai suteikimą abiejų lyčių atstovams. Vyrai ir moterys transportu naudojasi skirtingai. Nors atotrūkis per keletą pastarųjų metų sumažėjo, vyrai paprastai dažniau įpratę važinėti nenuosekliau nei moterys. Nors to priežastis analizavo nemažai tyrimų, nebuvo gauta išsamaus paaiškinimo, kodėl moterys labiau naudojasi tvaraus transporto rūšimis nei vyrai.

Kaip

TMTP planavimo proceso metu reikėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarpsektorinėje darbo grupėje ir kitose dalyvaujančiose grupėse. Konsultuojantis su suinteresuotais dalyviais, reikia pasirūpinti, kad būtų vienodai atstovaujama visoms susijusioms interesų grupėms.
Vienas iš paprastų metodų – naudoti 3R principą, kuriuo įvertinamas organizacijos lyčių statusas. Šis metodas padės atsakyti į klausimą: „Kas ką ir kokiomis aplinkybėmis gauna?“, kitaip tariant, kokiu būdu vyrai ir moterys dalyvauja TMTP veikloje ir jo įtvirtinime, kaip tarp lyčių paskirstyti resursai. Tarpsektorinėje darbo grupėje įvertinkite abiejų lyčių dalyvavimą kiekviename planavimo proceso etape:
• sprendimų priėmimas;
• įtraukimo procedūros;
• įdarbinimo būklė įtrauktose agentūrose;
• strategijų ir priemonių planavimas;
• įgyvendinimas;
• pagal lytis paskirstytų duomenų rinkimas ir naudojimas stebint bei vertinant planus ir strategijas.

Toliau analizuokite žemiau pateiktus klausimus:

1. Atstovavimas: kiek vyrų ir kiek moterų? Atsakymas į šį klausimą parodys padėtį, kaip atstovaujama politiniuose organuose, darbo grupėse, suinteresuotų dalyvių grupėse ir panašiai.

2. Ištekliai: kokiu būdu ištekliai paskirstyti tarp vyrų ir moterų? Kas labiau disponuoja pinigais, laiku, informacija ir erdve?

3.Realybė: čia apie reprezentavimą surinkti faktai ir šaltiniai turėtų būti išanalizuoti, siekiant nuspręsti dėl vertybių ir normų, kurios reguliuotų planavimo procesą ir vizualizuotų municipalinę organizaciją. Klausimai, į kuriuos būtina atsakyti: kodėl atstovavimas yra toks, koks yra? Kas organizacijoje tvirtina standartus ir kas valdo išteklius?

3R analizės pagrindu galima daryti išvadą, kurios klausimai būtų: ar TMT planavimo procesas skatina lygiateisiškumą?; ar organizacija TMTP kuria lygiateisiškumą skatinančiu būdu? Tai taip pat atskleidžia, ką planavimo procese būtų galima pakeisti, ir kaip organizacija galėtų dar geriau skatinti lygiateisiškumą. Rezultatai siesis su visu bendros organizacijos vertybiniu pagrindu. (3R metodą sukūrė Švedijos vietinių institucijų ir regionų asociacija, http://www.skl.se/)

Kontrolinis sąrašas:

• TMTP veikloje pakankamai atsižvelgta į lyčių lygybę ir lygiateisiškumą.
• TMTP darbo grupėje subalansuotas lyčių atstovavimas.
• Sprendimus transporto klausimais priimančiose instancijose subalansuotas lyčių atstovavimas.
• Planavimo ir sprendimo priėmimo procese užtikrintos vienodos galimybės visoms grupėms (pavyzdžiui, lygios sąlygos neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, tėvams).
• TMT planavimo procese ir pačiame TMT plane atsižvelgta į lyčių lygybės principą.

Kaip užtikrinti, kad visi visuomenės nariai turėtų lygias galimybes daryti įtaką viešajam transportui? Vykdant TMTP procesą Vilniuje, buvo nepamiršta išlaikyti pusiausvyrą tarp profesionalių, skirtingo amžiaus, lyčių grupių ir galimybių pritaikymo neįgaliesiems.

Aurelija Babiliūtė, Vilniaus sveiko miesto biuro vyriausioji specialistė, mano, kad svarbu surinkti kiek galima daugiau nuomonių. Balansas – nesvarbu, tarp ko (vyrų ir moterų, vaikų ir suaugusiųjų, sveikų ir neįgalių žmonių) - reiškia žvelgimą į transporto klausimus visais įmanomais būdais.

Lyčių klausimas yra vienas sudėtingiausių. „Profesionaliame lygmenyje lyčių klausimo neturėtų kilti“, – sako Babiliūtė. „Yra tam tikrų profesinių sričių, kuriose dominuoja vyrai. Bet jei asmuo neturi išankstinio nusistatymo, neturėtų jaustis skirtumo“. Ir kodėl negalėtų autobusų stotelių, šaligatvių, automobilių statymo zonų bei saugumo išbandyti motinos arba tėvai, vežantys mažus vaikus į darželį ar važiuojantys į parduotuvę?!

Lietuvoje specifinis požiūrio skirtumas egzistuoja tarp vyresnės ir jaunesnės kartos. Daugelis besinaudojančiųjų viešuoju transportu tokius įpročius įgijo dar sovietmečiu. „Vyresniems žmonėms kartais sunku suprasti, kodėl jaunesnės kartos taip entuziastingai domisi aukštosiomis technologijomis ar siekia įsigyti automobilius. Atrodo, kad tai tapo jaunesnių kartų tikslu“.

Didenę dalį dviratininkų Lietuvoje sudaro vaikai. Iki šiol važinėjimas dviračiu miestuose nebuvo pagrindinė transporto rūšis. „Turime problemų, susijusių su saugumu, prie mokyklų trūksta stovų dviračiams laikyti. Privalome į tai atsižvelgti planuodami, ir skatinti vaikus pradėdami švietimą jau vaikų darželiuose ir mokyklose“.

Vilniuje, viešų susirinkimų metu, buvo išgirsti ir neįgalieji. Planuojant naujoves, visada buvo galvojama ir apie jų poreikius. „Kartais tai būna sudėtinga senesnėse miesto dalyse, nes trūksta erdvės. Pavyzdžiui, nelabai ką galime keisti UNESCO pasaulinio paveldo objektuose“.

Kodėl

TMTP reikalauja naujo mąstymo būdo. Vietoj tokių sąvokų kaip „kelių pralaidumas“, „kelių standartai“ ar „siaurų sistemos vietų“ žodyne turi atsirasti didesnį nuoseklumą atspindinčių terminų, kurie būtų mažiau orientuoti į mechanines ar inžinerines sąvokas – tokių kaip „intermodalumas“, „modalinis pakeitimas“ ir „mobilumo valdymas“. Be to, TMTP – tai daug daugiau nei transporto planavimas. Jam priklauso bendradarbiavimas su suinteresuotais dalyviais, tarpsektorinio darbo metodai, lyčių lygybės ir pritaikymo neįgaliesiems klausimai – „nearti dirvonai“ daugeliui transporto „planuotojų“. Bendradarbiavimo su suinteresuotais dalyviais procesas valdininkams ir politikams suteiks galimybių įgyti naujų įgūdžių, sužinoti apie naujas koncepcijas ir pagilinti jų supratimą apie TMTP. Išankstinio nusistatymo neturintis požiūris skatins individualų ir organizacinį mokymąsi bei sustiprins TMTP reikalingus gebėjimus.

Nors jau pats TMTP yra gabumų lavinimo procesas, rekomenduojama įvertinti, kokią kompetenciją jau turi su TMTP dirbančios organizacijos. Tai gali būti atlikta pradinės situacijos apžvalgos metu. Nustatyti organizacijos gabumų trūkumai galėtų būti įtraukti į periodiškai atnaujinamą gabumų lavinimo veiksmų planą.

Kaip

Atliekant pradinės situacijos apžvalgą, reikės įvertinti organizacijos ir personalo kompetenciją. Tinkamas išteklių paskirstymas bus aptartas atsakomybės paskyrimą nagrinėjančiame skyriuje. Jei miesto administracija jau turi gebėjimų nustatymo sistemą, tai ją reikėtų ir naudoti. Kitu atveju naudinga žengti šiuos žingsnius:
1. įvertinti gebėjimus pagal atskiras TMTP proceso temas;
2. išanalizuoti silpnąsias organizacijos, vadovų ir darbuotojų puses;
3. parengti paprastą veiksmų planą šiems trūkumams pašalinti.

Pažintiniai apsilankymai ir bandomosios priemonės – tai du naudingi modeliai, skirti įgyti gabumus, reikalingus įtvirtinant kokybiškas ir veiksmingas TMTP priemones.

Tikslingos paskirties praktika perduodama pažintinių apsilankymų metu

1. Lyginamoji analizė: palyginkite miestui kylančius iššūkius su kitų miestų uždaviniais. Užduokite kelis klausimus apie savo tikslus, klausdami šių dalykų: Kaip galėsime įgyvendinti savo tikslus? Kurie kiti miestai sprendė tokias pačias problemas arba turėjo tokius pačius tikslus? Kaip jie veikė? Kokių rezultatų jie pasiekė? Ir pas svarbiausias klausimas – ko mes galime iš jų pasimokyti? Kaip galėtume panaudoti jų patirtį savame mieste?
2. Pažintinis apsilankymas: aplankykite miestą, kuriam pavyko susidoroti su iššūkiu. Pabandykite perimti miesto patirtį ir apsvarstyti, kaip šią patirtį tikslingai panaudoti praktinio diegimo savame mieste metu.
3. Tyrimas: perduokite praktinius sprendimus – atlikite tinkamumo tyrimą (kokie miestų skirtumai, ar panašumai? kaip būtų galima jų praktinius sprendimus perkelti į savo miesto aplinką?)
4. Vykdymas: priderinkite praktinius sprendimus prie vietinės situacijos ir pradėkite nuo bandomųjų priemonių savame mieste įgyvendinimo, kad įvertintumėte, ar jos miestui davė lauktą poveikį (žiūrėkite žemiau). Tokio pobūdžio veiklą išplėskite visame mieste ar jo dalyje.







Mokymasis bandomųjų priemonių metu:

1. Nuspręskite, kokios priemonės turėtų būti vykdomos, ir patikrinkite jų atitikimo paskirtį ( ar jos įgyvendins TMTP uždavinius?; ar miestui reikalingas „mobilumo valdymas“, „vietinė aplinka“, „eismo mažinimo planas“ bei kitos panašios, tikslus atitinkančios priemonės?).
2. Maža – tai gražu: pradėkite mažesnėje miesto zonoje arba nuo vienos veiksmų rūšies. Atlikite pradinės situacijos apžvalgą (jei TMTP pradinės padėties apžvalga nepakankamai detali), sukaupkite reikiamus duomenis apie zoną ar temą, kuriai reikalingi pokyčiai, ir paruoškite bandomųjų priemonių įgyvendinimo kontrolės planą.
3. Įgyvendinkite bandomąsias priemones ir atidžiai stebėkite progresą: ar jis turėjo laukiamą poveikį pagal pradinės situacijos apžvalgą? Susirašykite šalutinį poveikį, sinergijas ir neprognozuotas pasekmes.
4. Bandomųjų priemonių įvertinimas. Kokios giluminės pasekmių priežastys?
5. Remdamiesi mokymoi patirtimi, nuspręskite, ar išplėsti tai visam miestui, ir kokiu būdu.


Kontrolinis sąrašas:
• Darbui su TMTP temomis turima pakankamai žmogiškųjų ištekių.
• Darbui su TMTP temomis turima pakankamai praktinės patirties.
• Darbuotojams pasiūlytos galimybės mokytis ir keistis patirtimi.
• Į TMTP reikalingų gebėjimų lavinimą įtraukti politikai.
• Turimas sisteminis metodas, skirtas žinioms ir patirčiai darnaus transporto klausimais organizacijoje stiprinti (pavyzdžiui, bandomieji projektai, kurie galėtų būti išplėsti).

Prasidėjus TMTP procesui, bendras suvokimas apie tvarų transportą Örebro mieste nebuvo labai gilus. Siekdamas pakeisti situaciją, miestas taikė įvairias priemones. Darbo grupėje buvo atliktas gabumų lavinimo įvertinimas siekiant patikrinti darbuotojų žinių trūkumą. Nustatyta, kad transporto klausimais savivaldybė turi geras žinias, bet tik įvairiose siaurose srityse.

„Holistinis mąstymo būdas daugeliui profesionalų gali tapti vos ne revoliuciniu perversmu“, – sako Per Elvingson, kuris iškart po įvertinimo pradėjo dirbti kaip tvaraus transporto proceso vadybininkas.

Siekiant įgyvendinti tvaraus miesto transporto planą, buvo įkurtas specialus padalinys, atsakingas už darbuotojų ir politikų žinių lavinimą. Buvo suplanuoti seminarai, pagrindinį dėmesį skiriantys automobilių poreikio mažinimui pasitelkiant erdvės planavimą.

Apskritai tariant, naujas mąstymo būdas yra lyg raktas į sėkmę. „Jis turi būti perimtas – ypač svarbiausių asmenų, kad procesas įgytų daugiau galios. Svarbų gebėjimų stiprinimo elementą sudarė pagrindinių darbuotojų sutelkimas bendrai dabartinės situacijos analizei atlikti. Tam TMTP modelis tapo labai gera priemone.“

Kartu svarbu apsižvalgyti aplink ir pažiūrėti, ką kiti veikia už savivaldybės ribų. „Sprendimus priimančioms struktūroms be galo svarbu pateikti labai praktiškus, gerus, realiai išbandytus pavyzdžius.“

Šiame procese dar didesnę reikšmę įgijo tarptautinis bendradarbiavimas. Per kelis pastaruosius metus Örebro pagrindinį dėmesį skyrė keitimuisi patirtimi. Svarbią šio darbo dalį sudarė pažintiniai apsilankymai. „Visame regione nacionaliniu lygiu siekiame sukurti tvariam transportui skirtą informacinį tinklą, sujungsiantį tokio pat dydžio miestus kaip mūsų“, – teigia Elvingson.

Kodėl

TMTP apimtis ir objektas skirsis atsižvelgiant į vietos erdvinį planavimą, demografiją, ekonomiką, transportą, mobilumą ir socialines ypatybes. Jie taip pat bus skirtingi kiekvienos nacionalinės vyriausybės pateiktomis gairėmis, savivaldybėms suteikta kompetencija, teisine nacionalinių transporto agentūrų padėtimi ir pan. TMTP apimtis ir objektas – tai vietinių sprendimų dėl ateities vizijų, tikslų ir uždavinių išraiška.

TMTP apimtis labai svarbi plano paruošimui. Kadangi miesto transporto sistema nesibaigia savivaldybe, nustatant TMTP apimtį ir objektą, be galo svarbu atsižvelgti į visą funkcinę miesto zoną. Norint, kad TMTP būtų veiksmingas, reikia aiškiai apibrėžti geografines, organizacines ir technines jo ribas.


Kaip

TMTP apimtis turi būti rūpestingai apsvarstyta, lyginant su egzistuojančiais planais, politikos kryptimis ir strategijomis, siekiant užtikrinti dubliavimosi ar sutapimo nebuvimą. Galbūt vertėtų atlikti egzistuojančių planų ir panašių dokumentų skirtumų analizę, kad persvarstant turimus planus ir strategijas būtų galima į juos įtraukti ir integruoti TMTP procesus bei principus. Skirtumų analizė pasiūlys reikiamus pakeitimus (naujos strategijos, nauji veiksmai ir pan.) ir užtikrins sklandų bei skaidrų perėjimą nuo egzistuojančių strategijų prie TMTP. Sąsajos tarp TMTP ir kitų korporatyvių strategijų bei planų turėtų būti detaliai užfiksuotos ir suderintos su politiniais vadovais.

TMTP – tai strateginis, su ilgalaike perspektyva, dokumentas. Kartu tai darbinis dokumentas, kuriame metinių ir pusmečio ataskaitų forma bus kontroliuojamas ir vertinamas tęstinis strategijų relevantiškumas bei veiksmų sėkmingumas. Darbas su TMTP – ne statiškas planas, o dinamiškas, palaipsniui kuriantis tvaraus transporto sistemą, procesas,.

Nustatant TMTP apimtį, būtina atsižvelgti ir į per administracinę savivaldybės ribą atvykstantį bei išvykstantį transportą. Į geografines TMTP ribas turi patekti „funkcinė miesto zona“, kad į TMTP būtų galima įtraukti vykstančiuosius į darbą bei kitus transporto srautus, judančius į miesto zoną ir iš jos. Dėl šios priežasties TMTP įmanoma paruošti tik su aktyviu kaimyninių savivaldybių, regioninių ir nacionalinių organizacijų dalyvavimu. Tai būtų pagrindiniai suinteresuoti dalyviai, su kuriais reikėtų pasiekti susitarimą dėl daugelio TMTP tvarumo principų.

Savivaldybės turėtų apsvarstyti transporto poveikį aplinkai ir kitas pasekmes, kylančias iš jų aprūpinimo politikos: tiekimo, mokinių, pacientų, darbuotojų ir politikų į darbą vykimo, automobilių parkų steigimo,, pagal sutartį ar rangos būdą transporto priemonės naudojimo ir pan. Būdama pagrindinis darbdavys ir politinis savivaldybės vadovas, savivaldybės organizacija yra įpareigota visapusiškai suvokti savo vykdomos politikos ir praktinės veiklos poveikį miesto transportui. Taip pat egzistuoja ir įpareigojimas valdyti reikšmingus aspektus. Aplinkos valdymo sistemos (angl. EMS), pavyzdžiui, ISO14001 arba „Eco Management and Audit Scheme“ (angl. EMAS) organizacijoms suteikia priemonę, padedančią jų veikloje ir politikoje suvokti bei valdyti reikšmingus tiesioginius ir netiesioginius, su aplinka susijusius procesus. EMS taikymo nauda turi būti ištirta kaip sudėtinė TMTP valdymo dalis. Bendrą tvarios plėtros su ilgalaike perspektyva strategiją turintys miestai į šį projekta gali įtraukti ir TMTP. Tokiu atveju TMTP būtų galima integruoti į bendrą miesto valdymo sistemą ( pavyzdžiui, į Integruoto valdymo sistemą (angl. IMS), sukurtą projekte „Managing Urban Europe-25“, arba Aplinkos valdymo sistemą (angl. EMS) – tokią kaip EMAS, ISO14001, „EcoBudget©“ ar panašią).


Kontrolinis sąrašas:
• Aiškiai apibrėžta teritorija, kurią apims TMTP.
• Aiškiai apibrėžta TMTP apimtis.
• Aiškiai apibrėžtos TMTP temos ir plėtotės sritys.
• Kitos strategijos ir planai, įeinantys į TMTP arba su juo susiję, yra skaidrūs.

Nedidelis kurortinis Pärnu miestas savo TMTP procesą „nuo nulio“ pradėjo vykdyti 2006 m. „Sudėtingiausia Pärnu užduotis buvo apibrėžti TMTP apimtį ir koncepciją, kuri atitiktų poreikius nedidelio miesto, susiduriančio su dalimi iššūkių, būdingų didesniems miestams, tik mažesniu masteliu“, – teigia vyresnioji urbanistinės plėtros specialistė Grete Kukk iš Pärnu.

Tarptautinis bendradarbiavimas kuriant TMTP padėjo miestui suvokti tarpsektorinio požiūrio į transporto planavimą poreikį - ypač į bandymą integruoti žemės panaudojimą ir transporto planavimą. Siekiant nustatyti Pärnu TMTP apimtį ir objektą, vietiniu lygiu į bendradarbiavimą buvo įtrauktas nemažas įvairių sričių specialistų ir suinteresuotų dalyvių skaičius.

Šio proceso pabaigoje buvo nustatyta ne tik Pärnu TMTP apimtis ir objektas, bet ir suformuluota bendra viso funkcinio miesto regiono vizija. „Miesto aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimas bus esminis Pärnu uždavinys ateityje“, teigia G.Kukk.

TMTP apimtis ir objektas nustatyti pagal tuos pačius tikslus. Todėl TMTP užmojis yra sumažinti automobilių naudojimą kuriant teisingą, visiems prieinamą ir patrauklią viešojo transporto sistemą, formuojant konkrečią dviračių naudojimo mieste strategiją ir sprendžiant turistų sukeliamas sezonines transporto problemas.

Pärnu jau žengė pačius svarbiausius pirmuosius žingsnius link tvaraus miesto transporto plėtotės pradžios. Tai tapo įmanoma sutarus dėl TMTP apimties ir objekto bendradarbiaujant su tarpsektoriniais suinteresuotais dalyviais ir vykdant daugiašalį keitimąsi patirtimi. Nors ateityje dar laukia ilgas kelias, bet svarbiausia yra pradėti.

Kodėl

Norėdami pasiekti tikslus, pirmiausia turite žinoti savo startinę poziciją. Sėkmingo TMTP atskaitos taškas – pradinės situacijos apžvalga ir objektyvus dabartinės miesto transporto situacijos apibūdinimas. Pradinės situacijos apžvalga suteiks miestui aiškų vaizdą apie dabartinę transporto sistemą ir apie tai, kiek ji atitinka tvarumo principą. Joje bus apžvelgtas turimų transporto valdymo procesų veiksmingumas, identifikuoti varomieji veiksniai, įtakojantys eismo plėtrą ir transporto poveikį. Pradinės situacijos apžvalga – TMTP proceso atskaitos taškas, nuo kurio galima keliauti link uždavinių nustatymo, veiksmų plano rengimo, vykdymo kontrolės ir pan.


Kaip

Pradinės situacijos apžvalga turi remtis realiai egzistuojančiais duomenimis, o kadangi visi miestai jau ir taip turi tam tikrų duomenų sistemas, šią apžvalgą galima atlikti iš anksto ir negaištant laiko. Svarbu suprasti skirtingas duomenų sistemų funkcijas ir ypatybes, suvokiant, kaip tam tikros duomenų sistemos naudojamos spaudimui ar varomiesiems veiksniams, mobilumo ar transporto būklei išmatuoti; kaip jos naudojamos tendencijoms nustatyti, modeliuoti ir prognozuoti. Rengiant pradinės situacijos apžvalgą, prireiks tam tikrų resursų, kurie leistų sugretinti, peržiūrėti duomenų bazes. Aktualu bus priimti sprendimus, susijusius su jų panaudojimu politikos tobulinimui ir priėmimui. Duomenų sistemų atranką reikės pagrįsti kriterijais, suderintais su suinteresuotais dalyviais, kurie aktyviai dalyvaus teikiant duomenis.

Įvadinį savęs vertinimą, reikalingą pradinės situacijos apžvalgai, sudaro keturi elementai:
1. Savivaldybės profilis;
2. Varomieji veiksniai;
3. Poveikis;
4. TMTP gairės (planai, strategijos ir veiksmai).

Pradinės situacijos apžvalga atskleis TMTP planavimo proceso ir transporto sistemos sėkmingumą ir patobulinimo galimybes; padės miestui nustatyti mobilumo ir transporto sistemos bei jų plėtotės varomuosius veiksnius ir poveikį; įvardys tas geografines sritis ir transporto rūšis, kurioms turės būti pritaikyti tvaraus miesto transporto tikslai. Ji taip pat nustatys išeities tašką nuolatinei miesto transporto sistemos kontrolei su aiškiais rodikliais bei uždaviniais. Pradinės situacijos apžvalga gali būti atlikta miesto viduje organizuojant savęs vertinimo procesą, bet savęs vertinimo ir išorinės ekspertinės apžvalgos derinimas procesui gali suteikti papildomos vertės. Pradinės situacijos apžvalga leis nustatyti prioritetinius veiksmus ir vėliau stebėti atitinkamų rodiklių poveikį.

Daugiausia pastangų pareikalausiantis elementas – dabartinės situacijos palyginimas su etaloninėse gairėse aprašyta situacija. Tikslas – apibūdinti esamus miesto planus, strategijas, veiksmus ir uždavinius bei įvertinti tarp jų ir TMTP etaloninių gairių esantį skirtumą. Toks apibūdinimas vadinamas „skirtumų analize“. Ji atskleidžia dabartinės, mieste taikomos praktikos ir TMTP gairių skirtumus. Etaloninės gairės nurodo savybes, kurios turėtų akivaizdžiai pasireikšti TMTP. Būtų idealu, jei miestai artėtų vieni prie kitų ir galėtų palyginti savo nuveiktus darbus. Etalonines gaires svarbu laikyti siekiu, atstovaujančiu visiškai naują mąstymo ir darbo būdą, nukreiptą į tvaraus miesto transporto kūrimą. Europoje maža savivaldybių, kurioms būtų būdingos visos etaloninių gairių ypatybės.

Pirmoji etaloninių gairių dalis siūlo miestui aprašyti procesus, naudotus ruošiant savo planus, strategijas, veiksmus ir uždavinius. Aprašas daromas lyginant su „idealiomis“ etaloninių gairių ypatybėmis rengiantis TMTP planavimui.

Antroji etaloninių gairių dalis siūlo miestui aprašyti kaupiamąjį savo planų, strategijų, veiksmų ir uždavinių turinį. Aprašas irgi bus priešpastatytas „idealiomis“ etaloninių gairių ypatybėmis, rengiantis TMTP planavimui.

Vidinio savęs vertinimo proceso metu miestas atliks pirminę skirtumų tarp egzistuojančių planų ir strategijų bei TMTP etaloninių gairių analizę. Savęs vertinimo proceso pratęsimas atliekant išorinę ekspertinę apžvalgą leis miestui atlikti gilesnę ir vertingesnę skirtumų tarp savo atliekamų darbų ir etaloninių gairių analizę.

Savęs vertinimo procesas:
1. Parinkite apžvalgos rengimo grupę – rekomenduotina tarpsektorinę darbo grupę.
2. Pateikite užduotis grupės nariams: savęs vertinimo modelyje tarp grupės narių paskirstykite savivaldybės profilį, varomuosius veiksnius, poveikius ir TMTP etalonines gaires.
3. Nustatykite apžvalgos rengimo grafiką.
4. Pasinaudodami savęs vertinimo modeliu, surinkite pradinius duomenis.
5. Grupėje išanalizuokite duomenis ir egzistuojančias spragas.
6. Surašykite savęs įvertinimo ataskaitą – būkite sąžiningi ir teisingi, nes neobjektyvi informacija nepasitarnaus jokiam tikslui.

Savęs įvertinimo pranešimas taps atskaitos tašku nuolatiniam miesto darbui su TMTP ir jo sėkmės nustatymui. Jei savęs įvertinimo procesas tęsiamas ir derinamas su ekspertų analize, ataskaita pasitarnaus kaip pirmasis ekspertų analizės rengimo etapas.

Ekspertinė apžvalga

Ekspertinė apžvalga turi daug skirtingų apibrėžimų ir modelių. Šiame kontekste ekspertinė apžvalga suprantama kaip metodas, kuriame „kritiški draugai pateikia nepriklausomą miesto daromos pažangos link etaloninių gairių vertinimą.“ Ekspertinė apžvalga – darbų atlikimo įvertinimas. Tai etaloninių gairių (idealo) kryptimi miesto pasiektos pažangos (atliktų darbų) ekspertų pateiktas „pagrįstas įvertinimas.“ Ekspertinė apžvalga nurodo objektyvią trečiosios šalies ataskaitą apie tiriamo miesto pasiekimus ir ateities perspektyvas. Tai sąnaudų atžvilgiu veiksmingas metodas, dažnai politiškai priimtinesnė alternatyva nei konsultantai.

Pradinės situacijos tyrimo procese ekspertinės apžvalgos tikslas – pateikti išorinę skirtumų analizę, įvertinti tarp miesto-partnerio realiai atliekamų veiksmų ir etaloninių gairių egzistuojantį skirtumą arba spragą. Miesto realiai atliekamus veiksmus ekspertai savo nuožiūra nustatys pagal savęs įvertinimo ataskaitą, kartu su tiriamojo apsilankymo metu į jų klausimus pateiktais atsakymais. Ekspertinės apžvalgos rengimo grupė atliks vykdomų priemonių įvertinimą ir padarys išvadas apie pažangą, kurią miestas daro eidamas link tvaraus miesto transporto tikslo.

Ekspertinės apžvalgos gali būti rengiamos įvairiose srityse, bet specialus tvariam miesto transportui skirtas ekspertinės apžvalgos modelis šiam priemonių rinkiniui buvo sukurtas BUSTRIP projekto metu. Pagal jį,paruošta ekspertinė apžvalga gali pateikti konstruktyvią kritiką dėl dabartinės miesto daromos pažangos link tvaraus miesto transporto tikslo, nustatyti pagrindines temas ir parengti rekomendacijas dėl veiksmų, kad būtų galima miestui padėti pagreitinti pažangą kuriant nuoseklias miesto transporto sistemas.

Ekspertinės apžvalgos rengimo modelis pateikia nepriklausomą ataskaitą apie pažangą, kurią miestas daro eidamas link tvaraus miesto transporto tikslo. Ekspertinę apžvalgą tvaraus miesto transporto tema turėtų parengti išoriniai ekspertai, dirbantys kitų miestų ar organizacijų panašios kompetencijos srityse. Ekspertinė apžvalga gali būti atliekama tik lyginant su etaloninėmis gairėmis (šiuo atveju su TMTP gairėmis). Savęs įvertinimo procesas ir ataskaita – pirminė sąlyga aprūpinant ekspertus informacija, reikalinga jų apžvalgai atlikti.

Kontrolinis sąrašas:
• Nustatyti miesto transporto plėtotės varomieji veiksniai.
• Kas daro įtaką nustatytiems varomiesiems veiksniams?
• Išvardytos kiekvieno varomojo veiksnio plėtros tendencijos.
• Išvardyti teigiami varomieji veiksniai, atlikta galimų pagalbinių veiksmų analizė.
• Išvardyti neigiami varomieji veiksniai, atlikta galimų poveikio priemonių analizė.
• Sukurtas išmatuotinų rodiklių, kurie galėtų būti panaudoti apibūdinant miesto transporto situaciją ir eismo poveikį, rinkinys.
• Visiems rodikliams nustatytos patikimos matavimo vertės.

„Savęs įvertinimas pareikalavo daugiau laiko ir pastangų nei tikėjomės, bet tai iš tiesų buvo viena iš vaisingiausių TMTP proceso dalių“, – sako Turku miesto ataskaitą redagavęs Mikko Laaksonen. Jis dirba miesto planavimo skyriuje kaip vaikščiojimo pėsčiomis ir važinėjimo dviračiu po miestą skatintojas. Grupė surinko duomenis, juos sujungė ir padarė išvadas apie pradinius duomenis pagal kiekvieną TMTP etaloninę gairę iš jau turimų šaltinių: miesto savų įrašų, Pietvakarių Suomijos regioninės tarybos duomenų, Turku ekonomikos mokyklos ir Turku universiteto atlikto tyrimo.

Laaksonen sako, kad savęs įvertinimo ataskaitos rezultatai nebuvo netikėti. „Kaip ir tikėjomės, atradome daug spragų. Bet nuostabą sukėlė tai, kai situacija stipriau rutuliojosi mažesnio tvarumo kryptimi, nei manėme. Be kita ko, visi varomieji veiksniai rodė, kad miestas, kalbant jūreivystės terminais, gali greitai užplaukti ant seklumos, jei laikysimės to paties kurso.“

Šimto aštuoniasdešimt puslapių apimties savęs įvertinimo ataskaita buvo sutraukta į septyniolikos puslapių santrauką, skirtą vidinei komunikacijai ir rezultatais suinteresuotiems dalyviams bei žiniasklaidai paskleisti.

Platesnė ataskaita buvo nusiųsta ekspertinės apžvalgos rengimo grupei, kuri rengė tvaraus transporto būklės vaizdą. Ekspertinėje apžvalgoje galutinai išsikristalizavo iššūkiai: didiesiems prekybos centrams palankus planavimas, pakrikas miesto išsiplėtimas ir, dėl konkuravimo su kaimyninėmis savivaldybėmis, regioninio bendradarbiavimo nebuvimas .

Teigiamu atradimu tapo faktas, kad Turku jau turi palyginti kompaktišką struktūrą ir visas galimybes toliau plėtoti tvaraus miesto transporto sistemą. Ataskaitos rengimo metu maždaug 50 proc. kelionių buvo organizuota tvariais metodais. „Miestas turi realizuoti savo stipriąsias puses. Jei Turku laikysis savo strategijų, jis taps tvarų transportą turinčio miesto pavyzdžiu. Įgyvendinimas turi būti toks pat ambicingas kaip ir strategijos“, – sako jis.

Savęs įvertinimas ir ekspertinė apžvalga padėjo suvokti dabartinę miesto būklę ir ateityje laukiančius iššūkius.

Kodėl
Tvaraus miesto transporto ateities vizija – miesto TMTP veiklos kelrodė žvaigždė. Ji nurodo kryptį, kuria miestas ketina pasukti. Vizijos ir miesto dabartinės situacijos palyginimas sudaro pagrindą, reikalingą nustatyti, kokie veiksmai ir plėtros priemonės bus reikalingi troškimui įgyvendinti. TMTP veikla – tai sisteminis modelis, leidžiantis palaipsniui artėti prie vizijos. Vizija turėtų būti susieta su SMART tikslais ir uždaviniais bei pasiekiama juos įgyvendinus. Priešingu atveju vizija niekada nebus realizuota.

Vizija pasitarnauja kaip vienijantis komponentas, kuriuo gali remtis visi suinteresuoti dalyviai - nuo vadovaujančių politikų iki piliečių ar interesų grupių. Viziją taip pat galima naudoti reklamuojant miestą visam likusiam pasauliui. Žmonės nori būti didingų ir naujų veiksmų dalimi – įkvėpkite savo bendruomenę!


Kaip
Vizija turi tapti viso proceso kelrode žvaigžde. Ji turi būti tikroviška, bet kartu pateikti ką nors nauja, pridėti realios vertės ir sulaužyti tam tikras senas ribas, jau ir taip neturinčias praktiško pateisinimo egzistuoti. Vizija turi apibūdinti trokštamą miesto ateitį ir, jei įmanoma, ją vizualizuoti. Vizija netgi gali būti naudojama kaip reklaminis įrankis, siekiant aiškiai paskleisti miesto siekius. Vizija privalo būti ambicinga, bet kartu ir įmanomai įgyvendinti. Formuluodamas viziją, miestas bus priverstas apsvarstyti savo pradinę poziciją. Kai miestas sukurs koncentruotą, specifinę ir lengvai suvokiamą viziją, TMTP procesui bus paprasčiau nustatyti SMART tikslus ir uždavinius. Turint specifinę viziją, proceso priežiūra irgi vyks sklandžiau.

Miestas gali nuspręsti į procesą įtraukti suinteresuotus dalyvius, kad gautų naujų ir nestandartinių idėjų, o procesą su suinteresuotais dalyviais panaudoti kaip atskaitos tašką elgsenos įpročių keitimui mieste. Norint sulaužyti žmonių sąmonėje egzistuojančias ribas, naudingas ir kartu šviečiamasis metodas būtų iš skirtingų perspektyvų parengta ateities scenarijaus vizija. Sukurkite tokius scenarijus kaip „miestas be automobilių“, „pramoninis miestas“ ir „sveikas miestas“. Apibūdinkite, kaip miestas atrodys pagal kiekvieną atskirą scenarijų. Surinkite grupę žmonių „smegenų šturmo“ sesijai, įtraukdami visus susijusius suinteresuotus dalyvius.

Kontrolinis sąrašas:
• Miestas turi apibrėžtą viziją apie tai, kaip plėtosis eismas ar transportas mieste.
• Vizija suderinta su kitomis paskelbtomis plėtros vizijomis ir miesto tikslais.
• Vizija yra tokia, kad jos pagrindu galima nustatyti konkrečius tikslus ir uždavinius.
Konkretus pavyzdys:
TMTP pastangos link Geteborgo vizijos

Geteborgas turi ilgalaikę tvaraus miesto transporto viziją. Trumpai ši vizija skamba taip: „Veiksmingas, saugus ir tvarus transportas kiekvienam“. Kadangi Geteborgas ilgą laiką turėjo ne vieną dokumentą, glaudžiai susijusį su tvaraus miesto transporto planu, vietinis TMTP procesas jau buvo prasidėjęs ir jam reikėjo apjungimo – paprastos turimų programų, planų ir strategijų apžvalgos ir jų turinio suderinimo. „Nors vizija ir aiški, sudėtingas uždavinys buvo nustatyti, kas realiai buvo nuspręsta, jei nebegaliotų kai kurie tikslai ir uždaviniai vizijai pasiekti, jei reikėtų pridėti naujų ir surasti, ar nėra susipynusių tikslų ir uždavinių“, – sako mobilumo valdymo projekto vadybininkė Gunilla Fransson.

Tvaraus miesto transporto ateities viziją ir TMTP procesą turi jungti bendras požiūris į tai, kaip reikėtų plėtoti miestą. Tačiau Geterborge, kaip ir daugelyje kitų miestų, metinis biudžetas kaip prioritetinius iškelia trumpalaikius tikslus. Planai ir strategijos turi būti gerai parengti, kad politikams suteiktų galimybę priimti palankius sprendimus. Be to, svarbu aktyviai komunikuoti su išoriniais ir vidiniais suinteresuotais dalyviais ir įtraukti juos į procesą. Geteborge prieš kelerius metus miesto tarybos biudžete buvo aiškiai konstatuota, kad administracijos darbas link tvarios plėtros turi būti nukreiptas visomis trimis kryptimis – socialine, ekonomine ir ekologine.

Geteborgo miesto administracijoje už integracinius TMTP procesus atsako Eismo ir viešojo transporto tarnyba. Procesą realiai sudarė jau atliktų darbų sujungimas, atnaujinimas ir išaiškinimas. „Norėdami dirbti sėkmingai, privalome veikti skirtingose srityse ir su skirtingais planais, bet visuose miesto administracijos sektoriuose eidami link to paties tikslo, link vizijos“, – sako G. Fransson. Geteborgas vykdo su TMTP susijusias įvaizdžio formavimo kampanijas, tokias kaip „Nauji keliavimo įpročiai“ ir „Saugus ir gražus miestas“, kurias galima laikyti sėkmingo skirtingų institucijų bendradarbiavimo pavyzdžiais. „Bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų ir kitų suinteresuotų dalyvių bei miesto transporto sektoriuje veikiančių subjektų yra nepaprastai svarbus įgyvendinant viziją“, – apibendrina G. Fransson.

Kodėl
Sėkmingas TMTP įgyvendinimas reikalauja, kad visą laiką būtų užtikrinti planavimo procesui ir diegimui reikalingi resursai. Savivaldybė būtinus išteklius turi įtraukti į savo metinį biudžetą ir prisiimti įsipareigojimą iš anksto planuodama būsimus (trijų - penkių metų) biudžetus. Kadangi savivaldybės ištekliai nedideli, nuolat vyks konkurencija dėl žmonių ir finansavimo šaltinių. Tad turėtų būti dedamos nenutrūkstamos pastangos alternatyviems žmonėms ir finansavimo šaltiniams rasti. TMTP – kolektyvinis prioritetas: planavimui ir diegimui būtinų išteklių ieškojimas bei paskirstymas turėtų būti vienas iš politinių savivaldybės prioritetų.

TMTP siūlo naują funkcionalų požiūrį į eismą ir su transportu susijusius iššūkius. Tai suteikia galimybę perskirstyti lėšas, kurios iki šiol bu